Prieš kelias savaites kalbėjausi su pažįstamu, kuris Kaune jau gerą dešimtmetį taiso kavos aparatus – nuo paprasčiausių filtrinių iki tų prabangių itališkų su ekranais ir dešimtimis nustatymų. Ir jis man pasiskundė dalykas, kurio anksčiau net nebūčiau pagalvojęs: didžiausia jo darbo problema šiais laikais nėra pati technika, o kalba.
Skamba keistai, ar ne? Bet pagalvokit patys – dauguma rimtesnių kavos aparatų gaminami Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Instrukcijos, techninės schemos, klaidų kodų sąrašai – viskas anglų, italų arba vokiečių kalbomis. O klientai Kaune – įvairiausi, nuo lietuviškai kalbančių senjorų iki užsieniečių, dirbančių čia esančiose įmonėse ar tiesiog atvykusių gyventi.
Kai instrukcija atrodo kaip iššifruotas kodas
Mano pažįstamas pasakojo, kaip kartą gavo aparatą su gedimo kodu E14, o gamintojo dokumentacija buvo tik vokiečių kalba. Google Translate tokiu atveju – geriau nei nieko, bet techninius terminus jis dažnai išverčia pažodžiui, o rezultatas būna arba juokingas, arba tiesiog neteisingas. Vienas žodis kaip „Durchflussmesser” gali virsti kažkuo panašiu į „tekėjimo matuoklį”, nors iš tikrųjų kalbama apie konkretų srauto jutiklį su specifine funkcija.
Čia ir prasideda tikra problema. Meistras, nesuprasdamas tikslios terminijos, gali sugaišti valandas bandydamas atspėti, apie kokią detalę kalbama, arba, dar blogiau, sumontuoti netinkamą dalį. Kavos aparatai – tai ne dviratis, kur klaida kainuoja kelis grašius. Ten slaudos siurbliai, elektros grandinės, terminiai jutikliai, kurie, netinkamai suprasti, gali sukelti tikrai rimtų problemų.
Kodėl paprastas vertėjas neveikia
Bandžiau pats paeksperimentuoti su keliais nemokamais interneto vertėjais, įvedinėjau techninius tekstus iš italų kalbos apie espreso mašinų boilerių sistemas. Rezultatai buvo… na, švelniai tariant, prasti. Terminai kaip „caldaia” (boileris) dar išvertė teisingai, bet sudėtingesnės frazės apie slėgio reguliavimą virto beveik nesuprantama kratinie.
Problema ta, kad techniniai tekstai turi savo logiką. Ten svarbu ne tik žodžių prasmė, bet ir konteksts – kaip komponentai sąveikauja tarpusavyje, kokia veiksmų seka. Bendro pobūdžio vertėjas dažnai to nepagauna, nes jis mokytas ant bendros kalbos, o ne specifinės techninės srities.
Kas šiek tiek padeda
- DeepL šiuo atveju pasirodo geriau nei Google Translate – jis šiek tiek geriau supranta kontekstą ir sudėtingesnes struktūras
- Techninių žodynų naudojimas kartu su vertėju – pavyzdžiui, jei turi originalų prancūzišką ar itališką techninį terminų sąrašą, gali sutikrinti vertimą
- Forumai, kur kiti meistrai iš viso pasaulio dalinasi tais pačiais gedimais – kartais ten rasi jau paruoštą paaiškinimą lietuviškai ar bent angliškai, kuris jau bus suprantamesnis
Bet net ir su šitomis priemonėmis, mano pažįstamas sako, kad reikia turėti šiokį tokį techninį supratimą, kad atpažintum, kur vertimas suklydo. Vien pasitikėti mašina – rizikinga.
Bendravimas su klientais – kita monetos pusė
Kaunas nėra Vilnius, bet ir čia gyvena nemažai užsieniečių – studentų, dirbančių IT sektoriuje žmonių, ar tiesiog atvykusių gyventi šeimų. Kai toks klientas atneša sugedusį kavos aparatą ir bando paaiškinti, kas negerai, angliškai ar net rusiškai, meistrui reikia suprasti ne tik bendrą prasmę, bet ir konkrečius simptomus.
Čia vertėjas tampa savotišku tiltu, bet ir vėl – jei klientas sako „the machine makes a weird grinding noise before it stops”, paprastas vertimas duos „mašina prieš sustodama skleidžia keistą grūdinimo garsą”. Skamba nelabai natūraliai, bet meistrui bent aišku, kad problema greičiausiai susijusi su malūnėliu ar variklio guoliais.
Įdomu tai, kad kartais tiksliausias vertimas nebūtinai yra pažodinis. Svarbiau, kad meistras suprastų esmę, o ne kad tekstas skambėtų gražiai. Todėl daugelis praktikų naudoja vertėją tik kaip pradinį orientyrą, o tada patys „išverčia” tai į savo profesinį žargoną.
Ką visa tai reiškia realiam darbui
Grįžtant prie pažįstamo istorijos – galiausiai jis susikūrė savotišką sistemą. Turi keletą naudingų nuorodų, žodynėlį dažniausiai pasitaikančių terminų keliomis kalbomis, ir naudoja kelis vertėjus paraleliai, lygindamas rezultatus. Skamba komplikuotai, bet praktiškai užima vos kelias minutes daugiau nei tiesiog vieno vertėjo naudojimas.
Manau, kad tai gana geras pavyzdys, kaip technologijos gali padėti, bet nepakeičia žmogaus sprendimo. Vertėjas – tik įrankis, o galutinį supratimą vis tiek turi susidėlioti pats specialistas, remdamasis savo patirtimi ir žiniomis apie tai, kaip veikia kavos aparatai iš vidaus.
Vietoj kavos pertraukos – keletas minčių pabaigai
Jei jau taisai kavos aparatus ir susiduri su daugiakalbėmis instrukcijomis ar klientais, nesitikėk, kad vienas vertimo įrankis išspręs visas problemas. Geriau naudok kelis šaltinius vienu metu, pasitikrink terminus per specializuotus forumus ar žodynus, ir svarbiausia – nebijok klausti klientų papildomų klausimų, jei kažkas neaišku po vertimo.
Galų gale, kavos aparato remontas – tai ne tik technika, bet ir bendravimas. O geras bendravimas retai kada priklauso vien nuo to, koks vertėjas naudojamas. Dažniau tai priklauso nuo kantrybės, smalsumo ir noro tikrai suprasti, kas vyksta – nesvarbu, kokia kalba tai būtų pasakyta.
